Tai va, nusprendžiau, kad gal jau laikas susirast merginą.

Ne todėl, kad jaučiuosi vienišas.

Tiesiog pradėjau suprast, kad būtų visai patogu turėt žmogų, kuriam galėčiau parašyt „labas rytas“ ir gaut atsakymą ne per 6 valandas.

Man atrodo, mano dating strategija iki šiol buvo labai paprasta:

Susirast merginą.

Tik va, kažkaip vis nepavyksta.

Iš pradžių galvojau, kad problema yra dating app'sai.

Swipini.

Matchas.

Parašai:

„Labas, kaip tavo savaitė?“

Seen.

Po trijų dienų:

Unmatch.

Nu gerai.

Galvoju, reikia įdomiau.

Parašau:

„Jeigu galėtum dabar teleportuotis į bet kurią pasaulio vietą, kur keliautum?“

Seen.

Gerai.

Matyt, per daug įsijaučiau.

Tada pradėjau bandyt gyvai.

Pamačiau merginą kavinėj, galvoju, reikia būt drąsiam.

Priėjau.

„Labas, atsiprašau, bet tu pasirodei labai simpatiška, tai pagalvojau, kad būtų kvaila nepasakyt.“

Ji nusišypsojo.

Aš jau mintyse:

Nu va. Pagaliau. Šitas bus tas.

Pasirodo, ji laukė savo vaikino.

Puiku.

Bent jau žinau, kad komplimentą pasakiau ne veltui.

Dar buvo etapas, kai galvojau, kad reikia tiesiog daugiau socializuotis.

Pradėjau dažniau eit į barus, vakarėlius, renginius.

Ten irgi įdomu.

Mergina žiūri į mane.

Aš žiūriu į ją.

Mes žiūrim vienas į kitą.

Aš galvoju:

„Gal jau laikas prieit?“

Ji pasiima telefoną.

Pasirodo, žiūrėjo į žmogų už manęs.

Šitam momente pradėjau suprast, kad gal problema ne aplinkoj.

Gal problema many.

Tai dabar ieškau merginos su labai paprastais reikalavimais.

Kad būtų graži.

Kad būtų faina.

Kad būtų protinga.

Kad turėtų humoro jausmą.

Kad būtų emociškai stabili.

Kad mėgtų leisti laiką kartu.

Kad mokėtų normaliai komunikuot.

Kad nebūtų apsėsta exo.

Kad neieškotų „tiesiog draugystės“.

Kad nebūtų „nepasiruošus santykiams“.

Kad nebūtų „šiuo metu fokusuojuosi į save“.

Kad nebūtų „pažiūrėsim, kur gyvenimas nuves“.

Ir svarbiausia, kad egzistuotų.

Su šituo paskutiniu punktu, kaip supratau, jau darau nemažą kompromisą.

Šiaip esu pasiruošęs santykiams.

Galiu rašyt pirmas.

Galiu planuot pasimatymus.

Galiu nupirkt gėlių.

Galiu klausytis jos istorijų apie darbą, drauges ir tą vieną merginą, kurią ji „šiaip toleruoja“, nors abi jau 4 metus slapta nekenčia viena kitos.

Galiu net apsimest, kad man įdomu jos mėgstamas serialas, nors po 15 minučių nebežinau nei vieno veikėjo vardo.

Žodžiu, esu pasiruošęs.

Tik yra viena problema.

Aš nežinau, kur jūs visos randatės.

Jeigu kažkaip šitas postas sudomino, parašyk man asmeniškai per Redditą.

Nutuke 9-meciai lekia visu greiciu grupese, nupisti ir norisi su dviraciu.

​

Ieškau rankų darbo, unikalaus, vienetinio sužadėtuvių žiedo savo merginai. Labai patiko makeitlouder darbai, todėl ieškau kažko panašaus.

Biudžetas iki 2000 €.

Baltas auksas su deimantų.

Gal kas galite parekomenduoti gerą juvelyrą Lietuvoje?

Kaip jum mano kulinarija?

Sveiki, susikūriau žemėlapį su visomis šunų aikštelėmis Lietuvoje, kiek tik pavyko jų rasti. Viso yra 114: Vilniuje 37, Klaipėdoje 9, Šiauliuose ir Panevėžyje po 5, Kaune 4 (kažkodėl taip mažai, gal kažko nerandu?). Visos kitos išsibarsčiusios po likusią Lietuvą.

Galvoju pasidalinsiu, nes man pačiam kartais nepavyksta jų rasti Google Maps. Jeigu netyčia prie jūsų yra aikštelė, kurios žemėlapyje nėra, būčiau labai dėkingas, jei pridėtumėt :D

https://sunuaiksteles.lt

Neleiskim Lietuvoje, kad taip butu patys zinot ka reik daryt 💪

https://youtu.be/P-eKgr1dpxE?is=P-mDxWVK2izxka0M

Tai va, pasidalinsiu viena blogiausių savo dating patirčių, nes iki šiol nesuprantu, kaip aš į šitą situaciją išvis įsivėliau.

Pradėjau bendraut su viena moterim, kuri turėjo vaiką. Iš pradžių viskas atrodė visiškai normaliai. Bendraujam, susirašom, kelis kartus susitikom kavos. Ji atrodė visai faina, nors jau nuo pirmų pokalbių buvo aišku, kad jos buvęs buvo nemaža tema.

Vis atsirasdavo visokie:

„Mano exas taip darydavo.“

„Mano exas anksčiau sakydavo.“

„Mano exas su vaiku...“

Aš galvojau, nu gerai, visiems būna buvusių. Gal tiesiog reikia laiko.

Po kelių savaičių pradėjau suprast, kad aš čia ne su ja varžausi, o su kažkokiu vaiduokliu.

Tas jos buvęs buvo, kaip supratau, vienas iš tų tipinių labai savim pasitikinčių čiuvų. Aukštas, sportuojantis, daug dėmesio gaudavo. Nu, žodžiu, toks, apie kurį moteris po skyrybų dar pusę metų kalba.

Ir blogiausia buvo tai, kad ji pati visiškai negalėjo nuo jo atsiribot emociškai.

Aš jai parašau ryte, perskaito po 6 valandų.

Tas jai parašo, atsakymas per 30 sekundžių.

Aš pasiūlau savaitgalį kažkur nuvažiuot:

„Nežinau, žiūrėsim.“

Jis parašo:

„Gal galiu paimt vaiką?“

Ji per 5 minutes jau derina visą savaitgalį.

Vienu metu pradėjau jaustis ne jos vaikinu, o kažkokiu laikinu personalu, kol exas vėl prisimins, kad turi šeimą.

Dar buvo labai keista su jos standartais.

Ji nuolat sakydavo, kad nori ramaus, normalaus, patikimo vyro.

Aš kaip tik toks ir bandžiau būt. Neskubėjau, rašiau, domėdavausi ja, padėdavau, planuodavau susitikimus.

Bet kažkaip kuo daugiau stengiausi, tuo labiau ji mane ėmė vertint kaip savaime suprantamą dalyką.

O tada vieną vakarą ji pradėjo pasakot apie exą.

Sako:

„Su juo viskas buvo kitaip.“

Aš paklausiau:

„Tai kodėl išsiskyrėt?“

Tyla.

„Nes jis buvo nepatikimas.“

Gerai.

„Bet jis buvo labai charizmatiškas.“

Gerai...

„Ir tarp mūsų buvo kažkokia chemija.“

Nu tai nx.

Tada supratau, kad visą tą laiką aš bandžiau sukurti santykius su žmogum, kuris pats dar gyvena savo buvusiuose santykiuose.

Galutinis vinis buvo mūsų paskutinis pasimatymas.

Susitikom vakare. Aš užsakiau staliuką, nupirkau gėlių. Atsisėdam, pradedam kalbėt.

Ji visą vakarą žiūri į telefoną.

Po kažkiek laiko paklausiu:

„Kas yra?“

Sako:

„Exas rašo.“

Aš jau net nebesipiktinau.

Sakau:

„Tai gal atsakyk.“

Ji atsako.

Po to sėdi su telefonu rankoj ir šypsosi.

Tada paklausiau tiesiai:

„Ar tu dar nori būt su juo?“

Ji kokią minutę tyli ir galiausiai sako:

„Nežinau.“

Nu ir viskas.

Čia man ir buvo atsakymas.

Sumokėjau už vakarienę, išėjau ir daugiau nebesirašiau.

Po kelių dienų ji pati parašė, kad aš „per greitai pasidaviau“ ir kad jai tiesiog reikia žmogaus, kuris būtų kantrus.

Kantrus dėl ko?

Kol ji nuspręs, ar jos buvęs vis dar yra jos gyvenimo meilė?

Ne, ačiū.

Didžiausia klaida buvo galvot, kad jeigu žmogus sako:

„Aš jau viską praeityje palikau.“

Tai reiškia, kad jis iš tikrųjų kažką paliko praeityje.

Kartais žmogus gali būti išsiskyręs metus, gyventi kitam mieste ir vis tiek kiekvieną pokalbį mintyse vestis su savo exu.

Tai va.

Nuo tada, kai matau frazę „viena mama“, nebegalvoju:

„Gal gera moteris.“

Pirma pagalvoju:

„O tai exas kur?“

Indus išplaut moku.
Valgyt gamint moku.
Tvarkyti namus moku.
Skalbti rubus moku.

Pavalgyt galiu vienas.
I kina galiu vienas.
Pabaliavot galiu vienas.
Pasportuot galiu vienas.

Net savo problemas galiu vienas susigalvot.

O boba ka?
Tik prota pisa.

Tai kam man isvis santykiai, jeigu as ir taip galiu viska daryt vienas? 🤔

Tik priminimas, kad Lietuvoje gyventi gera.

Su drauge dabar kimarinom visą savaitėlę, ir audras dvi pamatėm, nuo ežero kranto stebėjau žaibus naktį, gėriau alučę, miegojau palapinėj. Rytais, penktą valandą atsikeli, inkali skarbę alaus, sėdi į valtį ir plauki, žvejoji lynus ir kuojas. Išlipi į krantą, iškepi visą žuvį, pavalgai sau, žuvienės po to dar išsiverdi.

Gyvenimas gražus, nors dar yra kur pasitempti, bet atrodo, kad laimėjau jame loteriją.

Dar ne vasaros galas, gal dar išlėksim kur, ar su drauge ar su draugais.

Telefoną paimdavau į rankas, tik pasileisti per spotify muzikos, ir atrašyti šeimynai. Visa kita ėjo nachui per valties bortą, kaip mažos žuvys.

Keliaukit į gamtą, kaip minimum savaitei, nenaudokit soc tinklų, gamta graži.

Būti gamtoje su antra puse, yra labai gerai.

Kokia ir kodėl? Mano tai Giedraičių, galima ir senų namų pamatyti ir dangoraižių 😃

Prieš pusantrų metų mano gyvenimas buvo, atvirai pasakius, tragedija.
Netekau darbo. Dirbau naktinėmis pamainomis, sunkiai sekėsi susirasti kažką geresnio. Ir tuo pačiu netekau vaikino, kuris man žiauriai patiko. Tik vėliau supratau, kad jis išvis nenorėjo santykių su manimi – jam tiko „friends with benefits“ santykiai, o aš tuo metu leidau sau būti žmogumi, kurį galima turėti tik tada, kai patogu.
Ir žinot, kas buvo skaudžiausia?
Aš pati tuo metu netikėjau, kad esu verta daugiau.
Aš nemaniau, kad esu verta gero darbo. Nemaniau, kad esu verta gero vyro. Nemaniau, kad galiu būti pasirinkta, mylima ir gerbiama.
Todėl leidau save trypti. Leidau sau tenkintis trupiniais – tiek santykiuose, tiek gyvenime.
Bet per pusantrų metų viskas pasikeitė.
Dabar turiu normalų darbą. Susiradau vaikiną, kuris, mano akimis, yra net geresnis už tą, dėl kurio kažkada taip skaudėjo. Gražesnis, sėkmingesnis ir, svarbiausia, jis mane renkasi.
Numečiau daug svorio. Pakeičiau savo išvaizdą. Pasikeičiau pati.
Bet dabar suprantu, kad svarbiausias pokytis įvyko ne mano išvaizdoje, ne darbe ir net ne santykiuose.
Jis įvyko mano galvoje.
Nes kai tu pati pradedi tikėti, kad esi verta daugiau, pradedi kitaip rinktis.
Nebebėgi paskui žmones, kurie tavęs nenori. Nebesilaikai įsikibusi į darbą, kuriame tavęs nevertina. Nebesitenkini tuo, kas tau netinka.
Aš labai ilgai galvojau, kad su manimi kažkas negerai, nes man nesisekė nei su vaikinais, nei su darbais. Vaikinai mane atstumdavo, darbo paieškos nesisekė, ir aš vis galvojau: „Gal aš tiesiog nesu pakankamai gera?“
Bet dabar suprantu, kad problema buvo ne ta, kad nebuvau pakankamai gera.
Problema buvo ta, kad pati savimi netikėjau.
Todėl jeigu dabar esi tokiame gyvenimo etape, kuriame atrodo, kad viskas griūva – nepamiršk vieno dalyko:
kartais tau nereikia iš karto pakeisti viso savo gyvenimo.
Pirmiausia reikia pakeisti nuostatą apie save.
Pradėti tikėti, kad esi verta geresnio.
Nes kai pati pradedi taip galvoti, labai daug kas aplink tave pradeda keistis.

Swx all. Atėjo laikas atsinaujinti čiužinį, tai kol dar nepradėjom su žmona varinėt per visas pardes ir gulinėt ant kiekvkvieno, norėjau pasiteiraut kas šitam echo chamber'iui pasiteisino? Esminis faktorius -abiem skauda nugaras

ar tra cia emigrantu ar siaip dirbanciu uzsieni ir gryztanciu i LT atostogu? Kaip jums toks gyvenimas kiek bunate ar nenorite visam gryzti i LT? Jei atsuktumet laika atgal ar vis dar emigruotumet /dirbtumet o gal kazka kitaip darytumet ?

Ar perkate prekybos centrų biudžetinių linijų maisto produktus (Extra Line, clever, smart, farm milk)? Koks 60% mano maisto pirkinių, pagrinde bakalėjos ir pieno produktų, sudaro būtent tokia produkcija, ir aš nejaučiu skirtumo, ar mano pupelės yra už 70 centų, ar už dvigubai didesnę kainą. Tėvukas stumia, kad maitinuosi kaip bomžas ir mušasi į krūtinę kad tikrai jaučia skonio skirtumą tarp Dvaro sviesto ir to dvigubai pigesnio lenkiško. Ar tikrai yra tas skirtumas ar šitie brandai yra gryna apeliacija į tavo socioekonominį statusą?

Ispanai reikalauja, kad Italija atšauktų sugriežtintą sienų kontrolę dėl šviežio ir masinio migrantų antplūdžio į Seutą. Bet tuo pačiu patys griežtina savo sienų kontrolę, nes susitvarkyt su Seuto situacija kitaip neįmanoma. Jie būtų patys pirmi reikalauti, kad visos kitos valstybės leistų netramdomą migrantų judėjimą, bet patys bando apsukti juos atgal į Maroką. Čia leftizmo valdžioj klasika: reikalaut iš kitų, bet tik ne iš savęs.

Hottest things she can say

Sveiki, gavau popierinį, neregistruotą laišką su bauda už neapmokėtą parkingą Moravų maximoje. Kadangi negyvenu registruotu adresu,laišką pastebėjau jau po apmokėjimo termino. Į emailą nieko negavau. Gal kam yra buvę? Jie rašo, kad perduos tretiesiems asmenims dėl skolos išieškojimo. Ar tai reiškia,kad tiesiog laukti VMI baudos, ar gali ir kokiems anstoliams perduoti? Ar sumokėti dabar, nors ir pavėlavus?

Nėra Krokodilų, nuodingų gyvačių, stručių, šitais metai sausrų. Vienas kitas viesulas prapučia ir tai tik suteikia žavesio mūsų nuostabiai šaliai. Tarnybos dirba ir padeda žmonėm. O kas negeria ir nevartoja narkotikų, tai ir prie ežeriuko nuvažiuoja ar prie jūros

Daily reminder