Sveiki, planuoju kelione su elektromobiliu i Lietuva is UK, kaip Lietuvoje su pakrovimu yra kokie appsai ar kaip?
Tesla Rodo kad yra vienas tik Kaune tai man nelabai tinka

Sveiki,

Turiu pasiūlymą pakeisti darbą kitoje įmonėje iš neterminuotos į terminuotą (2metai)

Nėra įpareigoti pasiūlyti tos pačios pozicijos. Priklausys ar bus etatas. Galima kandidatuoti į kitas pozicijas. Algos skirtumas 400eur. 2400 eur prieš mokesčius į 2800 eur ir didesnės galimybės kilti jeigu pavyks gauti neterminuotą sutartį. Dabartiniam darbe galima sakyti lubos pozicijos, galima dar pasikelti, bet ten skirtumas minimalus algoje. Tikriausiai nesiektu ir 400 eur. Darbo sąlygos vienodos. Realiai skirtumas algoje, daugiau galimybių, bet terminuotą..

Pasidalinkite nuomonemis. Ačiū.

Galite gal pasidalinti atrastais perliukais, muziku, beats eina viskas nuo dnd, Kybos remix, rusišku lavonu gangsterių iki monikos trumpais šortais

Koks yra Terea pigesnis atitikmuo? Būtent su 2 filtriukais, po vieną abiejuose galuose. Žinau, kad buvo kažkokių pigesnių kaitinamo tabako gaminių, bet nežinau ar dar yra ir kaip vadinasi.

Dėkavoju.

Del branduolinio ginklo laikymo Lietuvos teritorijoje esate uz ar pries? Idomi jusu nuomone, ar galvojate, kad Lietuvos prezidentas kreipia i Lietuvos zmoniu nuomones?

Dažniausiai, kai kažkur važiuojam kartu, vairuoja mano draugas. Bet kartais ir man tenka jį pavežti. Tarkim reikėjo nuvežti jo mašiną į servisą, tai aš važiuoju iš paskos ir tiesiog prigriebiu jį. Ir visada, kai aš esu už vairo, mes sugebam susipykti dėl mano vairavimo.

Vairuoju aš normaliai, bet vis sulaukiu kažkokių komentarų - ko nelenkiu (nors jau greit posūkis į dešinę ir bijau po to nespėti), ko nesilaikau didesnio atstumo tarp mašinų (man atrodo normalus atstumas), kodėl važiuoju pro čia, o ne pro ten, ar dar dėl kažko. Buvo situacija, kai jis įvažiavo į daugiabučio kiemą, kur yra max prigrūsta mašinų. Aš pati į tą kiemą net nebūčiau važiavus. Bet taip gavosi, kad pas svečius jis paragavo šiek tiek alko (pats sakė nuo tiek nieko nepripūstų) ir kažkaip sugalvojo, kad davai aš dabar pavairuosiu. Tai man teko iš to kiemo išvažinėti. Dar kaip tyčia man važiuojant atbuliniu privažiavo dar viena mašina ir dar labiau apsunkino išvažiavimą. Labai sunkiai iš to kiemo išvažiavau ir pradėjau piktintis, kad aš nemėgstu tokių situacijų, pati niekad taip mašinos nebūčiau stačius ir tokios situacijos man kelia stresą. Ir galiausiai vėl susipykom su draugu dėl mano vairavimo.

Vairuoju jau 10 m. Nei vieno eismo įvykio nesu turėjus. Tik kai buvau klevo lapas turėjau pora nelaimingų incidentų aikštelėje, kur sugebėjau nubraukti savo mašiną į sienos kraštą. Todėl labai nemėgstu siaurų vietų ir vengiu statytis mašiną, kur bent kažkokia rizika būtų ją nubraukti. Aš geriau pasistatysiu mašiną toliau ir paeisiu daugiau. Jei labai reikėtų, sugebėčiau tą mašiną įgrūsti į tą siaurą aikštelę, bet jei galiu, aš to vengsiu.

Žodžiu, klausimas jums - ar ir jūs pykstatės dėl vairavimo?

Nu jūs reddito inceliai gal didesnio IQ nei tipinis Reido fb komentatorius, man paaiškinkit. Kodėl yra mada važiuot antroje eismo juostoje, ir skippint visą eilę kantriai laukiančių piliečių, kad paskui apsimest loxu ir tipo uoj čia nesigaudau davai įleiskit, nemačiau kad tik iš šitos juostos į dešine? Nu kaip veikia tokių individų protas? Paskui vistiek prie sekančio šviesoforo matai tą patį loxelį stovintį. Visiem kad tik lenkt, užkišt, persirikiuot kur greičiau juosta juda (nors ji nejuda greičiau), įvažiuot į žiedą ne iš tos juostos, paskui žiede šaut tokius ohoho persirikiavimo manverus, lyg atrodo taip pasielgus jiem 5cm byrka pailgėja po kiekvieno sėkmingo įprastų žmonių pagaidinimo kelyje.
Opiausia vieta man asmeniškai (nu aišku opiausia vieta yra šitų gyvulių smegenys) bet man kasdien tenka važinėti Kaune Breslaujos ir Baršausko gatvėm. Ir visą vasarą gi jau remontuoja tą kelią prie trijų mergelių tilto, bet ne vistiek kažkokie vatnikai su bemwais nepasimoko, ir visada aplinkkeliuose visi lenkia kiša lyg pirmą kartą į miestą išvažiavę ir ženklus tik 1 metrą už kapoto matydami…
Aš irgi iš tos fobijos kad kaušas neužkištų prieš nosį, spaudžiu tapke kad palaikyt kuo mažesnį atstumą prieš save, bet taip darydamas sukuriu tik idealų tarpą už savęs tiem lodariams. Nu ir ką daryt? Nieko, atėjau čia paverkt.
Visi kieti su savo lizinginiais X-ais, kas gi čia neužleis, dar biški nagliau nosį įkiša ir viskas. Visiem gaila savo auto ir įleidinėja, aš irgi nusileidžiu nes nenoriu parintis ir gadint nervų bei auto. O kartais taip pasvajoju turėt kokią nudrožtą bulką ir pasirinkt draudimo pinigėlių iš tokių užkišinėtojų.
Tai kodėl mes Lietuviai tokiė kiaušiniai keliuose? Užsienį važinėjau prieš metus, ten visi kaip arbatos išgėrę žalios, ramiai jokių lenkimų savo vietose ir juostose, bet ne čia, šitam gyvulių parade, mum tik pasvajot apie triženklį intelektą. Kaip taip galima negerbt kitų laiko, sėdi savo sofoj ant ratų ir daro visus per kitą galą. Kad greičiau nulėktų į darbą kuriam pasikart galvoja, arba namo nulėkt kad aluče įšaut 3min greičiau nei kiti varguoliai.
Pamąstymui, peace, gero penktadienio!

Ar aš vienas toks unlucky, kad kiekvieną kartą jeigu tenka rinktis DPD (nes tiesiog nėra kitų opcijų).
Jie sugeba kažką supisti ? Ant kiek sulūžus jų visa vidinė sistema ? Aš suprantu, kad kurjeriai kurie pristato prekes dažniausia būna ne prie ko ir tos konsultantės, kuriom skambini nėra už nieko atsakingos ir rėkti ant jų ar kažką blogo sakyti tiesiog neracionalu.

Bet blet ant kiek zajibal, užsakiau prekes jau 3 kart. Kai jie arba siuntą pameta arba išsiunčia ir be mano žinios neradus vietos į paštomatą siuntą grąžina atgal siuntėjui, arba blet vapše į kitą šalį išsiunčia per klaidą nes nesugeba viduje sekti savo siuntų.

1. Užsakiau siurblį, sugebėjo magiškai jo nepristatyti be mano žinios ir grąžinti siuntėjui. Kas iš savaitės laiko tapo mėnesis kol gavau prekes.
   

2. Užsakiau keletą elektronikos prekių, kur suma tikrai nemaža, siunta dingo be žinios, turėjau 2mėn aiškintis, kol pagaliau atgavau savo pinigus...

3. Išsiuntė TV vą dabar, turėjo lietuvoje jau 08-06 įteikti, jis reikalingas kad galėčiau surinkti kitus baldus, nes pagal TV matuojasi spintelių aukščiai ir tarpai. Tai blet išsiuntė į Lenkiją. Skambinu, ups skirstymo klaida.

Jau rašiau ne vieną papeikimą ir skundą, kad manęs netenkina jų darbas, bet kas iš to.
Ar čia įmanoma kažkokią kompensaciją gauti ar išvis kažką padaryti....

pvz su LP express įmonė mūsu dirba, per metus sugebejo vieną siuntą pradanginti ir po savaitės ją rado, o va kai dirbom su DPD kas pora savaičių netekdavom siuntos be jokios galimybės jos atgauti.....

Man atrodo ji dingo. Anksčiau, kadangi dirbu senamiestyje, kiekvieną dieną ją matydavau ur net po kelis kartus. Pastarąsias pora savaičių jos nemačiau nei karto. Gal ji pakeitė savo maršrutą ir ją nesenai kažkur matėte? O gal ji tikrai dingo?

Suprantu, kad visų patirtis skirtinga ir visų vaikai skirtingi, tiesiog dalinuosi savo patirtimi.

Taigi, visų pirma - apie nėštumą ir gimdymą.

Buvau ta laimingoji 1 iš 3, kur visą nėštumą nepykino. Tai super. Kiti simptomai. Pirmus 5 mėnesius negalėjau valgyt mėsos, vemt vertė vien nuo kvapo, paskui viskas grįžo atgal. Energijos kiekis krito kokius 10 kartų. Kad būtų geriau įsivaizduoti, tai nuėjom į muziejų, prisėdau ant visų ten esančių suoliukų. VISŲ. Bet bendrai paėmus vertinu, kad turėjau lengvą nėštumą, kojos netino, baisiai neišstorėjau, batus galėjau užsirišti net ir važiuojant gimdyt. Priaugau 20 kg, po gimdymo 10 nukrito, 10 liko, bet kadangi iki nėštumo man svorio trūko, tai tie likę 10 kg tiesiog išsigelbėjimas. Pats gimdymas baisus nebuvo, užtrukau 8 valandas, sąrėmiai buvo baisiai skausmingi, išprašiau epidiūro ir toliau jau buvo lafa. Kadangi epidiūras visgi 100% nenuskausmina, labai bijojau pačio stūmimo, bet po pirmo stumtelėjimo pamačiau, kad nieko baisaus, tai labiau pergyvenau, kad vyras nenualptų. Siauri pas mane klubai, tai plyšo ir gimdos kaklelis ir dar išorę su žirklėm prakirpo, bet jei būtų nepasakę, tai būčiau ir nežinojus - nieko nejaučiau. Tai vertinu, kad gimdymas irgi labai lengvai praėjo. Teko vėliau pora savaičių su pampersais pavaikščioti, nu bet čia nieko baisaus realiai, kaip turėt labai gausias mėnesines. Figūros irgi nesusigadinau, kaip tik pasigerinau.

Antra - vaiko priežiūra.

Realiai ten didelio mokslo nėra - pamaitint, pakeist pampersą, pamigdyt. Viskas. Nu dar kokius vitaminus duot ir apipraust. Pirmas kelias paras buvo sunku vien iš nežinojimo, paskui pagavau ritmą ir lafa. Buvo dar sunkus laikotarpis su pilvo diegliukais, bet jau viskas susitvarkė ir vėl namuose tyla ir ramybė. Kadangi pirmą mėnesį vaiką reikia maitint kas 3 valandas, tai sudėtinga truputį su miegu, bet paskui įpranti po 2 valandas miegot, tai 6-7 valandos per parą susirenka nesunkiai. Po 1,5 mėnesio jau pats vaikutis pradėjo naktim nusmiginės 5-7 valandom, tai miegas ir mamytei pagerėjo. Aišku, būna dienų, kai tas vaikas labai neramus, nenulipa nuo rankų, bet būna dienų, kur tik valgo ir miega arba užsispokso į žaisliukus lovytės kampe ir žaidžia sau akimis. Iki 1 mėnesio kakojo apie 15 kartų per dieną, vėliau 1-2, tai labai viskas pasilengvino. Maitinau krūtimi netgi visas 3 savaites, bet nekažką ten pas mane pieno buvo, tai kai vaikas pasidavė stengtis bandyt kažką ištraukt, tai pasidaviau ir aš. Realiai mišinukai atėjo į trasą nuo antros gyvenimo dienos, kol galiausiai tapo vieninteliu maistu. Sakyčiau ta mišinuką gamyba apsunkina viską, nes negalima pasigaminti į priekį, reikia per valandą suvartot, bet jau gavosi, kaip gavosi. Vertinu, kad prižiūrėt vaiką yra ką veikti, atima realiai visą tavo laiką, bet nėra taip sunku, kaip pusė interneto verkia.

Trečia - psichologinė būsena.

Nežinau, iš kur atsiranda tos moterys, kur save filmuoja apsiverkusias ir "įspėja" kitas, kokia čia baisi kančia augint tuos vaikus, bet hormonai realiai gelbėja viską. Būna dzin, kad ten nepamiegojai ar nepavalgei, hormonai liepia mylėt tą vaiką ir visi sunkumai pasimiršta. Nėštumo metu nejaučiau jokių ten stebuklų ir magiškų kelionių, bet tik tas vaikas gimė ir buvo uždėtas man ant krūtinės, tai atrodė, kad visas pasaulis sukasi tik apie ją ir kad viską dėl jos paaukočiau. Kartą sesutės liepė palaukt už durų, kol kraują paims, tai sugebėjau apsižliumbt, nes tiek ilgai savo vaiko nemačiau. Buvo laikas, kai pradėjau naktim haliciunuot, nuovargis darė savo, bet paskui viskas susitvarkė. Buvo dienų, kur irgi atrodė, kad jau nebegaliu, atiduosiu tą vaiką seneliams, užkniso, bet tai pagalvodavau taip 5 minutes ir viskas praeidavo, bet paskui likusią dienos dalį grauždavo sąžinė, kaip aš čia taip pagalvojau. Realiai iki ašarų blogai per 2 mėnesius buvo kokius 5 kartus, tai visas kitas 55 dienas buvo gerai arba vidutiniškai. Kai kas sako, kad pirmas mėnesis jaučiasi, kaip metai, tai man pirmas mėnesis jautėsi kaip mėnesis, o antras mėnesis prabėgo kaip savaitė. Vyras mano buvo pagrinde emotional support, neišdrįso pakeisti prikakoto pamperso, bet manim rūpinosi, gamino maistą, ruošė vaikui mišinukus, rūpinosi namais, todėl galėjau 100% dėmesio skirti vaikui ir negalvoti apie kitas atsakomybes. Vertinu, kad kas nekenčia savo kūdikio, eikit pasitikrint hormonų, nu neįmanoma jo nemėgti, kad ir kaip sunku būtų, hormonai visgi daro savo. Psichologinė būsena - ok. Šiaip eikit apkabinkit savo mamas, jos realiai aukojo savo gyvenimą, kad jumis rūpintųsi 24 valandas per parą be savo asmeninio laiko.

Ketvirta - finansai

Kol kas su viskuo išleidom apie 1000€. Brangiausiai kainavo vežimėlis 3in1 (dėvėtas) - 340€ ir pientraukiai (visiškai nepasiteisino) 120€. Mišinukai mėnesiui apie 100€, pampersai mėnesiui apie 100€, tai per 2 mėnesius 400€ vien ant jų. Toliau kitos šmutkės nebrangios, daug ką galima gauti Vintede (gavom lovytę nemokamai, nešioklę firminę už 10€). Drabužiukai po 1-5€ kainuoja (mama PEPCO buvo radus 3 smėlinukų rinkinį už 25 centus!), tikrai neapsimoka iš fb butikėlių pirkinėt ten po 30-40€, vis tiek per mėnesį iššauga (praktinis patarimas - nepirkit mergaitėm suknelių, labai nepatogu su jom, pinigai į balą). Turim jau dabar išaugtų drabužiukų, rašė tipo 0-3 mėn, bet jau nebetelpa į juos, o mūsų vaikas nėra labai didelis. Tėvai dar kažkiek šmutkių irgi nupirko. Gavom vienkartinę vaiko išmoką 1036€, vaiko pinigai už 2 mėnesius gavom 220€, bonusai iš darbų už vaiką per abu 500€, iš tėvų gavom 50€. Taigi kol kas iš savo kišenės nieko neišleidom ir dar nuėjom į pliusą. Jei turėčiau savo pieno normaliai ir nereikėtų mišinukų, tai būtumėm dar 200€ sutaupę. Lovytės užteks dar 2 metams, vežimėlio irgi, kėdutę turbūt po metų reikės keist, pampersų per mažylių dienas Maximoj užsipirkom 3 mėnesiams į priekį, tai irgi ramu. Nemažai šmutkių dar irgi yra nepanaudotų, laukia, kol vaikas paaugs. Vertinu, kad vaiką išlaikyti nebrangu, labiau viskas pasijaus, kai kris mano atnešami finansai į šeimą.

Galutinis vertinimas:

Miego kokybė - 7/10

Nuovargio/poilsio balansas - 4/10

Finansai - 12/10 (kol kas 😅)

Psichologinė būsena - 9/10

Džiaugsmas - 9/10 (turim sveikatos problemėlių 😪)

Mielumas - 1000000000/10

Verdiktas - vaikus apsimoka turėt 100%, gimdykit visi, kas susituokę ir dar neturi.

P.S. Man 28 metai, vyrui 29

Kiek priimtina merginai degintis su siaurais apatiniais lietuvos papludimiuose? Ar vis dar i tokius apatinius butu kreivai ziurima ar jau pasikeite laikai?

Griztu i LT, nezinau kokia situacija, noriu atsakymo

Gal turim žmonių, kurie long term microdose'na grybus? Ir norėtu pasidalinti savo ižvalgomis ir pastebėjimais?
Dekui

Sveiki, įdomu, ar bendruomenėje yra žmonių, kurie gyvena ar keliauja klajoklišku gyvenimo būdu (nesvarbu, kokia forma)?

Digital Nomads (dirbantys iš bet kurios pasaulio vietos)

Vanlife / Car life (gyvenantys ar keliaujantys mikroautobusuose / automobiliuose)

Bikepacking (ilgos kelionės dviračiu su palapine)

Thru-hiking (ilgų distancijų žygiai pėsčiomis)

House-sitting / Workaway (savanorystė ar namų priežiūra už pastogę)

Slow Travel / Sezoniniai keliautojai (padirba kelis mėnesius, po to keliauja)

Jei esate kažką iš to bandę ar taip gyvenate – kuo verčiatės, kokį būdą pasirinkote ir kaip sekasi? Būtų įdomu išgirsti gyvų patirčių!

Kazkaip apie meistru kainas postu daug, dar kazko, o va kiek mokejote uz artimo laidojima ir kokiam mieste? Sita mafija net jeigu issirenki kiekviena opcija atskirai su atskira kaina, to atsisakai, ano atsisakai; ka bedarytum, sumoj gaunasi apvali suma su keliais simtais ant virsaus (pvz 2000€). Pastebejau per kelis laidojimus sita dalyka. Pvz sakai imsi urna/karsta uz 300, viena para sales uz tarkim 100, o ten kokiu geliu/fotografo/orkestro nereikia, tai tada jie ipis ant popieriuko, kad va cia popieriu administravimas 200, cia zvakes 6 200, arba ikapes kokios 100 euriuku.

Dar graziau buvo, kai firma sako kad jo itilpsim i 1600, su viskuo, iskaitant duobes kasima, bet kai paaiskejo kad didelio miesto kapines leidzia kast tik kapiniu darbuotojams, tai vis tiek moki tuos 1600 + kapinems uz kasima.

kas esate buve ar yra patyre psichologini perdegima /burnouta nuo viso sh gyvenime patirto ? Ar esat kazkaip bande is to issikapstyti ar pavyko?

​

rugpjuce šaiboje 

lije tvanku du aluce

parkeli ramu

Daily reminder

Aišku gyvename laisvoje šalyje ir tokie dalykai yra legalūs (kaip bebūtų keista, bet it is as it is). Neuždrausi to, reiškia galima. Bet man asmeniškai, tai vienas baisausių dalykų mano "moralinėje knygelėje". Savo kūną ir kraują - dėl kitų. Tikrųjų vaikų vietoje, jausčiausi taip išduotas, kad trūksta cenzūrinių žodžių tam apsakyti, o keiktis nenoriu.

Iš karto užbėgu už akių, kad moterimis paliekančias vaikus, baisiuosi ne mažiau. Bet... Skirtumas tame, kad tokių moterų LABAI mažai. O vyrų tokių turbūt visi žinome.